apipliūšinti — šnek. 1. refl. atspurti, atbrigzti: Mano palto rankovių galai apspliūšino Tvr. 2. tr. smarkiai apmušti, apkulti, pripliekti: Jį gerai apipliūšino Rk. Kai apipliūšinsiu vyte par blauzdas, tai žinosi! Mlt. 3. tr. apvemti: Apipliūšino ir mane Ds … Dictionary of the Lithuanian Language
atpliušyti — atpliùšyti intr. 1. Kp atspurti. 2. refl. žr. atpliūšinti 3 (refl.): Atsipliùšijau jau aš tos bulbienės Sb. 3. prabūti, praleisti (ką veikiant): Po penkius metus jau atpliùšijo, reikia šešių [mokytis] Slm. pliušyti; … Dictionary of the Lithuanian Language
išpliūšinti — tr. šnek. 1. atspurinti, atbrizginti: Mezgė, ardė ir siūlus išpliūšino Ldk. Tu visą botagą išpliūšinai arklius varinėdamas Ktk. Linelius brauktuve išmušė, išpliekė, išpliūšino Klt. | refl.: Botagas išsipliūšino, ir suduot padabnai nemožna Mlt. 2 … Dictionary of the Lithuanian Language
nupliūšinti — tr. šnek. 1. nudėvėti, sunešioti, sutrinti: Prie tokio darbo rūbas greit nupliūšint ne dyvas Ds. 2. smarkiai primušti, prilupti, išperti: Reikia gerai galvijai nupliūšint botagu, tada ir surėkimo bijos Ds. Skerdžius nupliūšino piemenį botagu Ldk … Dictionary of the Lithuanian Language
papliūšinti — tr. šnek. smarkiai primušti, prilupti, išperti: Gerai tada aš jį papliūšinau Mlt. pliūšinti; apipliūšinti; atpliūšinti; išpliūšinti; nupliūšinti; papliūšinti; pripliūšinti; supliūšinti; … Dictionary of the Lithuanian Language
pliūšinti — pliūšinti, ina, ino šnek. 1. tr. daryti, kad spurtų, plūšinti: Ana neveja [siūlų], ale tik pliūšina Lkm. Pliūšino pliūšino siūlus – dabar trūksta Lkm. | Kamgi pliūšini knygą, kad neskaitai – bandelės knygoj nerasi Trgn. | refl.: Netęsk botago per … Dictionary of the Lithuanian Language
pripliūšinti — tr. šnek. 1. smarkiai primušti, prilupti: Kad pripliūšinau piemenį virveliniu! Sv. Kiek aš jo nepripliūšinau – nieko negaliu padaryt Mlt. Pripliūšino gyvulėlį kaip durniai Ktk. 2. daug privalgyti, prisrėbti, prigerti: Eik ir pripliūšink šeimynos… … Dictionary of the Lithuanian Language
supliūšinti — šnek. 1. tr. atspurinti, subrizginti: Vaikai botagą supliūšino Ml. Kad juos kur galas, tuos vaikus: supliūšino botagą, nebeturiu kuo paragint! Žl. | refl.: Ne koks tavo botagas, kad teip greit suspliūšino Mlt. Jau gal penkios vadelės šiemet… … Dictionary of the Lithuanian Language
užpliūšinti — intr. šnek. 1. užkirsti, užduoti: Už tokį darbą jam reikėjo tiek botagu užpliūšint, kad oi! Ut. Kad ažpliušinsiu botagu, tai žinosi neit! Dgl. Kad užpliūšinau botagu, net vyniojosi sartoji An. 2. smarkiai užgriežti, sutrenkti: Kad užpliūšino… … Dictionary of the Lithuanian Language
